Atrodo, jog aš tiesiog skrendu, ir juokiuosi velniškai lengvai. Užsimanau, pagroju gitara, pašūkauju, pasvajoju, ir juokiuosi iš tų, kurie susierzino dėl manęs, o man viskas velniškai lengva ir gera. Pagaliau, jau trečia diena šviečia saulutė, ir aš pagaliau jaučiu, kad atėjo, ta tikroji vasara, kai Inesa vartysis braškiu laukuose. Bet svarbiausias šios vasaros dalykas yra paminimas visur, ir jei jo nepaminėčiau dabar, paminėčiau veliau, bet čia. Susitikimas su GABRIELE ! ^^ Šitas man iš galvos jau nuo pat balandžio mėnesio neiškrenta, ir neiškris, kol mes nesusitiksim. O kai susitiksim, man bus negana, ir vėl viskas iš naujo. Gyvenimas sukasi ratu, nors ir tuo pačiu, bet man labai smagu, ir net nebežinau, kodėl anksčiau taip nesijutau. Saulutė keičia mano nuotaiką, kaip aš keičiu jogurto indelius. O gal dėl visko kaltas jogurtas? Manau, dėl visko kalta ir nekalta esu aš. Jei nebūtu manęs, nebūtu mano džiaugsmo, ašaru ir šunybiu, ir aš visai nežinočiau, kas aš. Digma sakė, kad ji neunikali, ir ko gero, vienintelė pasaulyje. Kiekvienas yra savitas ir unikalus, ir niekur tokio paties savęs nerasime. Na ką padarysi, tie kurie vaidina esantys protingi, dažniausiai tik vaidinti ir temoka. Priešingai nei aš, ir visos mano pasaulio meilės.
Duok durniui kelia, o pats jo akivaizdoje nueik klystkeliais. Bet kas geriausia, durnius visada norės, kad būtu jo tiesa : )
